​Gegužės 22 diena - tik dar viena diena mokykloje, įprastai vadinama Paskutiniu skambučiu... Bet būtų mažų mažiausiai keista ją taip vadinti būryje merginų ir vaikinų, kurie šioje mokykloje negirdėjo nė vieno skambučio. Bent jau tol, kol leido mokyklines dienas čia.  Tikime, kad daugelis, tądien praleidęs ŠiMC svetainėje, išgyveno prasmingą, savitą ŠiMC kuriamų tradicijų dvelksmą.

​

Įvyko tik simbolinis atsisveikinimas su ŠiMC. Dažnai atsisveikinimas turėtų kelti nostalgišką nuotaiką, nes praeityje paliekama tai, kas baigiasi. Tačiau dvyliktokai ir visi buvę kartu tik džiaugėmės ir šypsojomės. Dalinomės tuo, kas liks mūsų prisiminimuose. Kažkam liks  per pamokas matytas  vaizdas pro langą, kažkam - vienijantis bendrumo jausmas, kažkam - supratimas, kad pažymiai nėra svarbiausias dalykas, o kažkam - atviri ir drąsūs pokalbiai.

​

 Buvome, kalbėjomės ir žiūrėjome vieni į kitus, kartu valgėme manų košę ir ledus. Tai saldi ŠiMC tradicija, kuri vienija ŠiMC žmones, susitikus ir po mokyklos.​